- kurtinys
- 3 kurtinỹs, -ė̃ smob. (3b) 1. SD60, R, MŽ, KlG36, K, Prk kas kurčias ar apykurtis: Kurs nieko negirdi, tas kurtinỹs (žmogus, paukštis) J. Ar tu kurtinys, kad negirdi, ką aš tau sakau? Pš. Ot kurtinỹs, nors po ausim rėk, vis negirdi! Vrn. Ar kurtinė, ar ką? Taip rėkia, o dar negirdi Paį. Eik tu, kurtinỹ: po kelis kartus reik sakyti! Vlkj. Su tuo kurtiniu sunku susišnekėt, labai negirdi Dgl. Jis nieko negirdi kap kurtinys Rud. Jis tai tikras kurtinỹs: ar jam sakyk, ar nesakyk – nieko negirdi Šmn. Kurtinio neprišauksi Azr. Tai kurtinė̃: ką jai sakysi, vis reikia dukart Trgn. Tas visas tranksmas žmogų kurtiniu padaryt galėjo prš. Kurtinỹs žmogus J.Jabl. Aš paniekinu jūsų … dievus, kurie nebyliai ir kurtiniai balvonai yra Kel1881,69. Kurtinỹs gaidys lap lap ir užgiedojo Dkšt. Ant laimės, kurtinės pelėdos čia pat tupėta Blv. Kurtinys žąsinas, mokąs balsą mainyti ant žąsino ir žąsaitės MitI228. Betaiga aš kaip kurtinys neklausiau Mž470. Tad bus akys aklųjų ir ausys kurtinių̃ atvertos DP19. Kas padarė nebylį, alba kurtinį, alba regintį, alba aklą? BB2Moz4,11. Akli regėt, kurtiniai girdėt, raiši šokinėt turėjo MP103. Vis gerai padarė, daro, nes jog kurtiniai girdi, o nežadžios kalba Ch1Mr7,37. 2. Brž, Pg neduodantis vaisių augalas (ppr. apynys): Šiemet mūsų apynių daug kurtinių, ant spurgus išėjo, ir tiek Ps. 3. kas sukelia duslų garsą: Kurtiniais (neapkaustytais) ratais važiuojant per akmenis, visai nebrazda, netrinksi Grv.
Dictionary of the Lithuanian Language.